Polska dzevchina :)

Lenkai man yra fenomenas, o gal tiesiog sukelia prieštaringas emocijas ir tiek... Keliaudama automobiliu per Lenkija ir žaviuosi, ir šiek tiek nustembu. Gerbiu už kai kuriuos dalykus, nesuprantu - dėl keistų santykių su lietuvaičiais, bet čia gal gilus kompleksas, ne tik jiems, bet ir mums...manau kiekviena tauta turi po vieną ar net ne vieną tokį.

Paskutinė kelionė per Lenkiją man buvo labai ilga, bet ne pati sunkiausia, kaip dažniausiai tikiuosi. Visai smagu vaziuoti per obuolių sodų plantacijas, apsėtus laukus, žemės ūkio klestėjimo pakraščiais . Ir taip spusteli širdele, kur visa tai Lietuvoje, kur visos Markizo Karabaso valdos...

Vis tik, nors lietuviais esame mes gime ir mūsų kraujyje yra šiek tiek pasėto pykčio lenkiškos kilmės asmenims, mes, pasirodo, nesame labai principingi - pastaisiais metais lietuvaičiai vis mina kelia į Karaliau Jogailos kraštą, pigesnių prekių. O ką daryt?..

Bet regis nuklydau į klankas... Lenkija kol kas man, tai Zakopanė ir Gdynia - siekiamieji taškai, iki kurių veda neįtikėtino "lievumo" keliai ir bepročiai vairuotojai, kaip sakant, turi būti "baba su kiaušais" lenkijos keliuose.

Vis tik norėjau tik pasakyti, kad lenkų kilmės muzikantai, kartais tikrai numeta viena kitą perliuką, štai vienas iš jų - Julia Marcell. Spaudžiu "like". Norint patekti į jos koncerta, teks ir vėl pasivažinėti linksmaisiais kelialiais - taškas Gdynia.

Reziume: taip ir nesuprantu, mėgstu aš tuos lenkus ar ne. O gal man visai dzin. Matau daug minusų, bet ir daug pliusų, tai kaip ir gaunasi lygiosios. Lenkija am comming apsipirkti (someday) :D O vėliau bus matyt...

Taigi, klausomės:

Do zobachenia! :)