Karalienė Dzūkija

Tarp vasaros ir rudens...kai labiau norisi pirmosios, bet pastaroji vis tiek spaudžia prie pečiaus – miškas yra ta vietą, kurioje praeina visi metų laikai. Valanda grybų paieškos ir tave nulyja derliaus lietus, pakaitina šiek tiek atvėsusi saulė, o samanų minkštumas kviečia prigulti, bet...šlapia. Tai nemotais tik keturkojui, geriausiam draugui, t.y. draugei, kuri, tikriausiai, net namie tokio minkšto patalo neranda. O šeimininke, vertėtų susimąstyti. 

„O karalienė Dzūkija“ - neseniai traukė miško bičiuliai, vedini pasitenkinimo, dėl aptikto grybo. Iš tiesų, karalienė su pasididžiavimus visus apdovanojo, grybo pulkauninko ordinais, o rytojaus dieną pamaitino gardžiais pietumis, mmm... Vis tik, man be galo gražūs tie nevalgomi kepurėtieji, stilingi, lyg ant podiumo, pasidabinę raudonomis skrybėlėmis. Gražu tik pažiūrėti. Ir tikrai, grybaujant malonu būti stilingam - kašytė, arba pirkinių maišelis ir madingų prekių pardavyklos,  su tokia grybus gali nešti tiesiai į prabangų restoraną, manau, nedvejodami paims ir už gero pusvalanduko patieks nenatūralios vištienos kulšelę su šviežių vovieraičių padažu :) 

Tai apie ką aš čia... Apie Dūkiją, su visomis jos gėrybėmis, lobių miestu Druskininkais, vandens parkais, slidinėjimo atrakcionais, purvo voniomis, grynu oru, mišku ir bevielio ryšio trūkumu, juk taip „svarbu“ atrašyti vieną kitą elektoroninį laiškelį, įkritusį į pašto dėžutę... Man pagelbėjo tik kavinės „The House“ pajėgos, išdavę savo wifi slaptažodį ******** (jį sudaro tiksliai tiek raidžių),  be to, ši jauki vietelė ištiesę pagalbos ranką pamaitindama, išvengiant visokių „čiliakų“ su aptingusių it Vingių Jonas bernaičių aptarnavimu, maždaug taip – mes neturime jums laiko, picos šąla, bet jų vis tiek reikės laukti mažiausiai valandą...tikriausiai, reikėtų palaukti kol atšals :) Bet ne apie tai aš čia, ir tiek rašyti visai nesiruošiau, norėjau tik vaizdine medžiaga pasidalinti, kaip sakant, įsivirtualinti nuotraukų ablumiuką iš pusatostogių :) 

 

Magic mushrooms