Love at first sight

Pramiegojusi šiek tiek aktyvios blogerės gyvenimo, po truputį rąžausi, žiovaudama budinuosi, vis dar išlieku bloga – bloginų ir bloginėju toliau :)

Šios dienos dilema užklupo netikėtai, kaip ir jos pačios netikėtumas:) Nežinau nuo ko priklauso įsimylėjimų iš pirmo žvilgsnio kriterijai, kintamumas ir intensyvumas...nesu labai gabi tiksliuosiuose moksluose. Bet per pora dienų apturėjau net du įsimylėjimus iš pirmo žvilgsnio (ir išgirdimo) – o tai, pastaruoju metu, man nutinka labai retai. Džiūgauja širdelė šokdama pagal norvegės Anes Brun dainas, ir plūduriuoja palaimoje žiūrėdama Bo Bartlett‘o piešinius. Et...ir iš kur tiek talentingų žmonių pasaulyje, nenustoju stebėtis ir tuo pačiu vis labiau abejoti, kad atsiradome iš Darviniškojo evoliucijos proceso. 

Šį kartą virtuali erdvė pametėjo kaip tik to, ko man reikia, tarsi žinodama. Gal iš tiesų žmonės po truputį tampa pusiau virtualūs, pusiau technologiniai hibridai, filosofiškai tariant – kibernetizuotas vienis.

Pati nežinau kodėl, Bo Batrlett‘o piešiniai trumpam išsinešą mano sielą kažkur ten, kur banginių ar jūrų pabaisų (Leviatano) pilvuose randami žmonės. Jie tokie tikroviški ir tuo pačiu nerealūs, kad pasimeti...o pasimesti, atsiprašant „užsiknisus“ kasdienybės rutinoje, labai gera :) Minint Bo Bartlett'o pavardė susipina liežuvis, pavirsdama vyndario vardu, ech Jūs, Bo (Barrett'ai ir Bartlett'ai) - tokie svaiginantys ir gardūs :)

Sako įsimylėjimai iš pirmo žvilgsnio būna trumpalaikiai – tikiuosi tai dar viena konspiracijos teorija, ir man taip nenutiks :D 

Oh, I would like to go to the School of charm :)

 

P.S.: O atleiski Bo Bartlettai, kad be tavo leidimo pasiskolinau tavo paveiklus.