Draugėms po gabalėlį

 Šių metų rudeninis pašto derlius itin gausus... kažkada esu pagalvojusi, kad norėčiau save padalinti visoms draugėms po gabalėlį, nes visos jos tokios skirtingos, bet kiekviena turi labai nuostabių savybių, kurių norėtųsi ir man pačiai...Vienos iš jų daug keliauja, daug atranda, pamato, išmoksta, ir man begalo gera iš jų gauti atvirukus, laiškus, kuriuose galiu atrasti savotiškus pokalbius prie kavos puodelio...pasiilgstu. Išdalinčiau save draugėms, kad pati jausčiausi pilna...gaila, taip neišeina padaryti. Turiu prisipažinti, kad ir kokia nepopuliari pasirodysiu, keliauju labai nedaug, bet kartais jaučiuosi lyg pabuvusi Škotijoje, Londone, Amerikoje, Italijoje, Gruzijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Tailande ir t.t. nes iš ten jos man parveža dalelę tos šalies –  atviruką, mielą smulkmenėlę ir istorijas. Et...atsiprašant, užpakalio nepakėlus, keliauju sau ir nors tu ką :D 

Vis tik labiausiai jas visas norėčiau turėti čia, šalia savęs, kad ir kaip egoistiška tai būtų... sekmadienio rytais eičiau gerti kavos, neščiausi bandelių ar pyrago ir būtų ramu. Mano svajonių kaimynės, et...

Ir dar, geri dalykai gyvenime yra laimingi sutapimai, atrodo lyg specialiai pamesti po kojomis, kad juos rastum...Atrodo teik nedaug tereikia, kad veide įžiebtų šypseną su visais dantimis, o tuo pačiu, tokie dideli ir nepaprasti. Už tai ačiū Irenai :) Patikėjau, kad gyvenime, vis tik, būna gerų dalykų ir žmonių, kurie paglosto sielą. TEN  randu ramybės oazę :)

Na, o mano kamarėlėje ant stogo gyvenimas šaltokas, šiek tiek apkuistas, bet gardžiai kvepiantis kai kas nors ruošia pietus ar kepa pyragus. Kvapų suviliotas į Linos Ūkį, besitrindamas aplink kojas, grįžo katinas, seniai matytas, atseit vaikšto kur nori, nes yra pats sau šeimininkas...tai va, dabar mes jam ieškome šeimininko, nuo kurio nebepabėgtų :) 

Eikite pabraidžioti po nukritusius lapus, kol jų dar yra! 

Ir ji žino, kas man tinka :)

Segė "Katenelis" (kaip pasakytų Gretutė)