Būdavo...pilve pašėlusiai plasnojo drugeliai iš meilės , susižavėjimo. Būna - jie pasirodo kitokie - neduoda ramybės, nors tu ką. Atrodo žavinga, vaikystės fantazija ir iliuzija viename, smarkiai plasnoja pilve, skinasi vagą prie dešniojo širdies skilvelio, o paskui link kairiojo ir taip ratais, kartais supuldami į krūva, griūdami susikuldami... Dažnai, tokiais atvejai ruošiuosi susitikimui – jie gerai jaučia ir pradeda savo nerštą mano kraujagyslėmis. Net nežinau, ar jie spalvoti, ar tie kopūstiniai, gelsvai balti, šiek tiek nunešioti, gal išblukę...
Esu girdėjusi, kad tai visai sveika, bet man jau taip nebeatrodo... Taip ir norisi, kad jie susisuktų atgal į kokonus ir ramiai lopšinę dainuotų. Tada, manau, ramiau miegočiau...
Nuotrauka iš: ČIA
A.McQueeniškai
Linuk, turi talentą rašyti. Jau kelis kartus perskaičiau. Kadanors puiki knyga išeitų. Ir aš ją lentynoj, su tavo autografu mielai saugočiau :*
AtsakytiPanaikintiAčiū, Erika, miela girdėt...nors pati negalvoju taip, vis tiek paglostei širdelę ;)
AtsakytiPanaikinti